44,45 Lt
Vilniuje
Šeškinės g. 22 (prie Šeškinės poliklinikos, naujame PC "IKI")
Darbo laikas:
I-V: 10.00 - 19.00 val.
VI : 10.00 - 16.00 val.
VII : Švenčiame 
Telefonas: 8 676 15457, 8 600 45432
Rožinis bokštas
82,93 Lt
Viena iš pačių populiariausių Montesori lavinimo priemonių.
Priemonė: rausvas bokštas susideda iš 10 įvairaus dydžio rausvos spalvos medinių kubelių . Mažiausio kubelio kraštinės ilgis 1 cm, didžiausio kubelio kraštinės ilgis - 10 cm.
Tiesioginis tikslas: sąvokų „didelis“ – „mažas“ formavimas.
Šalutinis tikslas: motorikos, judesių koordinacijos lavinimas, mokymas sutvarkyti daiktus.
Rekomenduojamas amžius: apie trejus metus.
Kaip dirbti su priemone. Darbo vieta – kilimas, ant kurio guli bet kaip išmėtyti kubeliai. Kilimas nuo priemonės turi skirtis spalva. Mokytojas viena ranka ima didžiausią kubelį ir deda jį prieš vaiką, ima mažesnį kubelį ir deda jį ant pirmojo. Jaunesni vaikai didelį kubelį ima abiem rankom. Apglėbdami ir spausdami kubelius rankose, vaikai mokosi skirti dydžius. Tuo pačiu reikia atkreipti vaikų dėmesį vienodus tarpus tarp mažiausio ir didžiausio kubelių šonų ir į veiksmų tikslingumą statant bokštą. Kubelius dedant vieną ant kito mažėjančia tvarka pastatomas bokštas. Galime ranka pervesti per bokšto šonus žemyn ir aukštyn. Po šito vaikui pasidaro aiškus dydžių pakitimo dėsningumas. Bokštas išardomas kubelis po kubelio. Vaikas gali pakartoti pratimą. Pratimas baigtas, kai priemonė yra savo vietoje.
Klaidų kontrolė: jeigu bokštas statomas nesilaikant tvarkos, klaida nustatoma žiūrint arba su rankų pagalba.
Tolesni pratimai:
-pagrindinio pratimo variacijos vertikaliai ir horizontaliai:
-kubelius reikia taip padėti vieną ant kito arba vieną paskui kitą, kad sutaptų kiekvieno kubelio kampas ir dvi pusės. Mažiausias kubelis padedamas atsiradusioje tuščioje vietoje. Jį galima laikyti dydžių kitimo matu;
-kubelius taip sudeda vieną paskui kitą, kad kiekvienas mažesnis kubelis prisiliestų prie ankstesnio kubelio šono vidurio paeiliui tai iš kairės, tai iš dešinės nuo jo vidurinės linijos. Taip paaiškės statistikos dėsnis;
-kubeliai vienas paskui kitą dedami įstrižai;
-padėties 10-1 keitimas vertikaliai ir horizontaliai įskaitant harmoniją; 10-5-9-4-8-3-7-2-6-1 arba 10-1-9-2-8-3-7-4-5-6. Dėl panašaus dėsningumo vaikas gali rasti daug žaidimo su priemone variacijų.
-Kubelių eilė pertraukiama, paėmus iš jos vieną kubelį. Vaikas mato akivaizdžią disharmoniją.
-Bokštas statomas užmerkus akis.
-Kombinuoti žaidimai su rudomis kopėčiomis, raudonomis štangomis, rudomis kopėčiomis ir raudonomis štangomis vienu metu.
-pagrindinio pratimo variacijos vertikaliai ir horizontaliai:
-kubelius reikia taip padėti vieną ant kito arba vieną paskui kitą, kad sutaptų kiekvieno kubelio kampas ir dvi pusės. Mažiausias kubelis padedamas atsiradusioje tuščioje vietoje. Jį galima laikyti dydžių kitimo matu;
-kubelius taip sudeda vieną paskui kitą, kad kiekvienas mažesnis kubelis prisiliestų prie ankstesnio kubelio šono vidurio paeiliui tai iš kairės, tai iš dešinės nuo jo vidurinės linijos. Taip paaiškės statistikos dėsnis;
-kubeliai vienas paskui kitą dedami įstrižai;
-padėties 10-1 keitimas vertikaliai ir horizontaliai įskaitant harmoniją; 10-5-9-4-8-3-7-2-6-1 arba 10-1-9-2-8-3-7-4-5-6. Dėl panašaus dėsningumo vaikas gali rasti daug žaidimo su priemone variacijų.
-Kubelių eilė pertraukiama, paėmus iš jos vieną kubelį. Vaikas mato akivaizdžią disharmoniją.
-Bokštas statomas užmerkus akis.
-Kombinuoti žaidimai su rudomis kopėčiomis, raudonomis štangomis, rudomis kopėčiomis ir raudonomis štangomis vienu metu.
Žodinė pamoka: didelis – mažas, didelis – didesnis – didžiausias, mažas – mažesnis – mažiausias, didžiausias – mažiausias, didesnis negu – mažesnis negu. Šis skirstymas tipiškas visoms priemonėms, kur sudedamos kokios nors eilės.
I pakopa: mokytojas iš 10 kubelių išrenka didžiausią ir mažiausią. Sąvoka bus įsidėmėta su trijų pakopų pamokos pagalba. Labiausiai pritrenkiantis kontrastas efektyviausias. Kiti kubeliai paliekami savo vietose, kad visas vaiko dėmesys būtų nukreiptas tik į šiuos du kubelius. Mokytojas ima didžiausią kubelį, jį apglėbia ir sako: „Šis yra didelis kubelis“. Po to jis ima mažiausią kubelį ranka ir sako: „Šis yra mažas kubelis“. Sąvoka „didelis – mažas“ svarbi tolesniam darbui, todėl reikia ja pasinaudoti, kalbant ir apie kitus kubelius.
I pakopa: mokytojas iš 10 kubelių išrenka didžiausią ir mažiausią. Sąvoka bus įsidėmėta su trijų pakopų pamokos pagalba. Labiausiai pritrenkiantis kontrastas efektyviausias. Kiti kubeliai paliekami savo vietose, kad visas vaiko dėmesys būtų nukreiptas tik į šiuos du kubelius. Mokytojas ima didžiausią kubelį, jį apglėbia ir sako: „Šis yra didelis kubelis“. Po to jis ima mažiausią kubelį ranka ir sako: „Šis yra mažas kubelis“. Sąvoka „didelis – mažas“ svarbi tolesniam darbui, todėl reikia ja pasinaudoti, kalbant ir apie kitus kubelius.
II pakopa: po to, kai I – oje pakopoje mokytojas vaikui pademonstravo, kaip palyginami dydžiai, jis dabar gali užtvirtinti sąvoką „mažas – didelis“. Daugeliu atvejų nuo I iki II pakopos pereinama nedelsiant. Mokytojas prašo vaiką: „Paduok man didelį kubelį iš šių dviejų! Paduok mažą kubelį!” Tuo pačiu jis stengiasi panaudoti kiek įmanoma daugiau variacijų su kitomis kubelių poromis.
III pakopa: kai vaikas yra visai užtikrintas rinkdamasis kubelį, galima pereiti prie III pakopos. Dabar vaikas turi pasakyti, koks – didelis ar mažas – yra kubelis palyginant su kitu. Prieš vaiką padedamas kubelių pora ir klausiama „Koks šis kubelis?“. Vaikas atsako: „Didelis“. - „O šis?“. „Mažas“.
„Didelis – didesnis – didžiausias“. „Mažas – mažesnis – mažiausias“.
Iš 10 kubelių mokytojas išrenka 3 didžiausius (I pakopa). Mažiausias iš jų palyginamas su akivaizdžiai mažesniu ketvirtu kubeliu. Parodoma į didelį kubelį ir sakoma: „Šis didelis!“ Tada rodoma į kitą pagal dydį ir sakoma: „Iš šių trijų tai – didžiausias“. Taip pat užtvirtinamos sąvokos „mažas – mažesnis- mažiausias. II ir III pamokos pakopos gali būti susijusios tik su daiktais, parinktais didėjančia tvarka. Jų dydis renkamas remiantis pagrindiniu daiktu, šiuo atveju „dideliu“ vadinamu kubeliu. Įvardinti tam tikrą kubelį galima tik tarpusavyje palyginus 3 kubelius. Mokytojas vaiką prašo sudėti kubelius didėjančia arba mažėjančia tvarka. „Didžiausias – mažiausias“. Iš kubelių eilės reikia nupasakoti galuose esančius kubelius: „Šis kubelis – didžiausias, o šis – mažiausias“. Vaikas ir iš kitos eilės išrenka mažiausią ir didžiausią kubelius.
„Didesnis už – mažesnis už“.
Toliau remiamasi tiksliu kubelio dydžio nusakymu eilėje, pavyzdžiui, 10. Mokytojas ima kubelį 5 ir palygina jį su kitais tos eilės kubeliais: „Šis mažesnis už tuos kubelius“ ir tuo pačiu rodo į 6, 7, 8, 9, 10 kubelius. „Jis didesnis už šiuos“ ir rodo į 3, 2, 1 kubelius.
Pritaikymas:
• Paprašyti surasti vienodo dydžio kubelius.
• Panaudoti sąvoką „Didelis – mažas“ kalbant apie kitus daiktus.
• Pasiūlyti rasti kitų daiktų dydžių matavimo būdus.
• Paprašyti surasti vienodo dydžio kubelius.
• Panaudoti sąvoką „Didelis – mažas“ kalbant apie kitus daiktus.
• Pasiūlyti rasti kitų daiktų dydžių matavimo būdus.
(0)
Naujienos