6.50 Lt
Vilniuje
Šeškinės g. 22 (prie Šeškinės poliklinikos, naujame PC "IKI")
Darbo laikas:
I-V: 10.00 - 19.00 val.
VI : 10.00 - 16.00 val.
VII : Švenčiame 
Telefonas: 8 676 15457, 8 600 45432
Kaip žaisti ?
Vaiko raida ir žaislai nuo 2 iki 3 metų
Dvimečio vaiko nuotaikos greitai keičiasi, jis tarsi gyvsidabris, nenustygstantis vietoje, norintis ištyrinėti pasaulį. Tokio amžiaus mažylis mėgsta be suaugusiųjų pagalbos bėgioti, laipioti, naudodamas didžiuosius raumenis. Tėvai turi daug darbo sudėlioti daiktus atgal į vietą, kadangi vaikas mėgsta išmėtyti ar ištraukti daiktus. Maždaug 3 metų vaiko fizinio augimo tempas sulėtėja, tačiau mažieji raumenys vystosi greičiau, vaikas jau gali laikyti pieštuką, brėžti linijas, versti puslapius, jau gali nedidelėmis žirklėmis karpyti popierių.
Šiame amžiuje vaikas turi polinkį priešintis viskam, ką sako suaugęs. Tėvams gali atrodyti, kad vaikas yra užsispyręs, tačiau iš tiesų jis nori išbandyti savo „šeimininką“. Tėvai turėtų būti kantrūs ir neliepti vaikui daryti vieną kurį nors dalyką, o suteikti pasirinkimą.
Žaislai, kurie lavina raumenis ir nervų sistemą – kopėtėlės, žaidimų aikštelių čiuožynės, mediniai kubiukai, kamuoliai, didelių karolių vėrimas. Lavinama rankų ir akių koordinacija, raumenys. Žaislai, lavinantys gebėjimą pažinti – tai galvosūkiai, spalvoti mediniai kubiukai, kuriems reikia parinkti porą, skirtingų geometrinių figūrų padėkliukai, skirtingų dydžių dėžutės. Kūrybiškumą lavina plastilinas, spalvotos kreidelės, piešimo lentelės, medinis arkliukas, ant kurio supdamasis vaikas gali naudoti vaizduotę. Žaisti vaidmenimis padeda namų apyvokos daiktai, lėlės, lėlių teatras.
Vaiko raida ir žaislai nuo 3 iki 4 metų
Šiuo etapu vaiko augimas ir judesių koordinacija vystosi greitai. Vaikas gali ilgiau užsiimti mėgstamais žaidimais. Kadangi rankų ir akių koordinacija jau gerai išlavinta, jis mėgsta žaisdamas naudotis rankomis ir pirštais. Gali paimti smulkius daiktus, atsisegti sagas, mėgsta dėlioti skirtingų formų kubiukus į atitinkamas angas. Regos gebėjimai jau išlavinti – vaikas gali pastebėti skirtumus tarp formų, dydžių, spalvų, detalių neatitikimo, atstumo ir padėties. Nors vaikas vis dar egocentriškas, jis gali žaisti su vienu ar dviem kitais vaikais, tačiau žaidimas neturi būti konkurentinis, o skatinantis nuovoką ar vaizduotę, kad vaikai tarpusavyje nesipeštų. Tokio amžiaus vaikui laikas nereiškia „valandų“ ar „minučių“, tačiau „prieš“, „po to“ ar „dabar“.
Žaislai, kurie lavina raumenis ir nervų sistemą – kopėtėlės, dideli tempiami sunkvežimiai, stumiami vežimėliai, dideli mediniai kubiukai rankų ir kojų lavinimui, supamieji arkliukai pusiausvyrai išlaikyti ir kojų raumenims lavinti. Žaidimai, lavinantys gebėjimą pažinti, aprėpia poros paiešką skirtingų spalvų ir formų figūroms, gyvūnų atvaizdams ir žaidimą kauliukais, kurie lavina vaiko stebėjimo sugebėjimus; taip sužinoma apie linijas, spalvas ir kiekius. Paveiksliukų dėlionės padeda pastebėti panašumus ir skirtumus, skaičių ir daiktų atitikimą. Kūrybiškumą lavina plastilinas, piešimas, skirtingų dydžių ir formų kubiukai, paveikslai, miestų modeliai; statydamas miestą, vaikas gali pasakoti istorijas iš savo kasdienio gyvenimo. Tai padeda lavinti aplinkos stebėjimo įgūdžius, išmokstama apie skirtingų užsiėmimų reikšmę visuomenėje ir pan. Žaisti vaidmenimis padeda namų apyvokos daiktai, lėlės ir jų rūbai, baldeliai, nameliai. Sužinoma apie visų šeimos narių pareigas ir vaidmenis.
Vaiko raida ir žaislai nuo 4 iki 6 metų
Šio amžiaus vaikai jau gali važinėti triratuku, o prieš sulaukdami 6 metų amžiaus, jau ir dviračiu. Ir berniukai, ir mergaitės mėgsta šokinėti, šokti ir užsiiminėti akrobatika (pavyzdžiui, vartosi kūliais), kadangi jų kūnai jau visiškai išsivystę ir pasižymi energijos pertekliumi. Mažieji raumenys jau gerai išlavinti, todėl vaikas gali laikyti pieštuką, kaip ir suaugęs. Gali piešti veidus, pagrindines žmogaus kūno dalis ir pasakyti, ką ketina piešti po to. Vaikas gali užsisegti sagas ir užsirišti batų raištelius. Tėvai turi leisti vaikui tai daryti pačiam, net jeigu tai yra lėtas procesas. Dėl išlavėjusių sugebėjimų susikaupti vaikas gali ilgiau užsiimti mėgstamais žaidimais. Reikia leisti jam užsiimti tokia veikla, kuri udgo gebėjimą susikaupti, kaip antai piešimas, tapymas, dėlionės. Dėl socialinių santykių raidos vaikas jau gali žaisti grupėmis ir laikytis žaidimo taisyklių – dalintis žaislais, laukti savo eilės ir pan. Šiuo etapu mažylis pasakoja daug išgalvotų, kartais sunkiai įtikėtinų istorijų. Tėvai turėtų suprasti, kad šiame amžiuje riba tarp vaizduotės ir realybės yra miglota
Žaislai, kurie lavina raumenis ir nervų sistemą – kopėtėlės, dideli tempiami sunkvežimiai, stumiami vežimėliai, dideli mediniai kubiukai, plokštės žaislinių namukų statybai. Žaidimai, lavinantys gebėjimą pažinti, yra dėlionės, skaičiukai, sudėtingesni skirtingų formų ir spalvų kubiukai. Kūrybiškumą lavina pasakų knygos, plastilinas, piešimas, reikmenys statybai. Žaisti vaidmenimis padeda namų apyvokos daiktai, skirtingai rengiamos lėlės ir jų nameliai su baldais. Vaikas laisvai kuria vaidinimus, dalina sau ir lėlėms užduotis bei pareigas. Tai lavina jo socialinius įgūdžius ateičiai.
Vaikams žaidžiant, tėvai turėtų atsiminti šiuos dalykus:
1.Tėvai yra svarbūs žaidimų draugai. Nors vaikai kartais žaidžia ir patys, geras žaidimas yra tas, kuomet tėvai žaidžia kartu, nukreipdami vaiką tinkama linkme, bendraudami su juo, pagirdami, kuomet vaikui sekasi ir padrąsindami, jei vaikui neišeina taip, kaip norėtųsi, ir sukurdami teigiamą atmosferą.
Tėvai, nors ir leidžia vaikams žaisti laisvai, prižiūri jų saugumą, neleidžia jiems peštis dėl žaislų. Svarbu žaidimams suteikti pakankamai laiko – tiek, kad jo užtektų vaiko sugebėjimams vystytis, ir kad nebūtų pernelyg daug – antraip vaikui žaidimai ims kelti stresą ir norą priešintis. Vaikas pats turėtų nuspręsti, kiek ilgai jis nori žaisti vieną ar kitą žaidimą.
2.Žaislai. Jie nebūtinai turi būti brangūs, tačiau turi būti malonūs ir įdomūs, skatinantys naujas vaiko idėjas ir kūrybiškumą. Kartais tėvai pastebi, jog vaikui neįdomus naujas brangus žaislas, tačiau įdomi jo pakuotė – dėl to, kad vaikas panaudoja savo vaizduotę. Renkant vaikui, ypač mažam, žaislą, rodiklis turėtų būti ne kaina, o saugumas. Reikėtų vengti žaislų aštriais kampais, dažytų toksiniais dažais ir t.t. Žaislai turi turėti savo vietą. Vaikas neturėtų žaisti su dideliu žaislų skaičiumi iš karto. Duokite vaikui tik vieną naują žaislą.
3.Mediniai kubiukai ir žinios apie struktūrą. Mediniai kubiukai lavina raumenų vystymąsi, spalvų, formos, dydžio, pradinės aritmetikos ir konstrukcijos pažinimą. Prieš pradėdamas iš kubiukų statyti namą, vaikas turi galvoti, planuoti ir nuspręsti. Jis turi išsiaiškinti, keliais aukštais sustatyti kubiukus, kad šie nesugriūtų. Žinios apie pusiausvyrą, dydį ir struktūrą neatsiranda mechaniškai – jos įgyjamos mokantis žaisti.
Mažų vaikų žaidimų raida
Psichologai identifikavo 5 vaikų žaidimų raidos etapus. Tėvai turėtų aprūpinti vaikus kiekvienam etapui tinkamais žaislais.
1.Žaidžia vienas. Nuo kūdikystės vaikas mokosi pažinti aplinką ir įgyja patirties. Nors dar neturi žaislų, žaidžia su savo paties pirštais, rankomis, kojomis, leidžia garsus ir sutelkia dėmesį ties judančiais daiktais. Su pažįstamais suaugusiaisiais kūdikis bendrauja šypsenomis, apkabinimais, o tai irgi yra žaidimo forma.
2.Stebi kitų žaidimą. Nuo 1 iki 2 metų vystosi vaiko socialiniai sugebėjimai, kuomet jis stebi kitus žaidžiančius. Šiuo etapu vaikas yra egoistiškas. Mėgsta pats atrasti naujus dalykus, domisi kitais vaikais, bet su jais nežaidžia.
3.Žaidimas atskirai. Nuo 2 iki 3 metų vaikas stebi kitus žaidžiančius, domisi aplinkiniais žmonėmis ir nori žaisti su kitas vaikais, tačiau nesuvokia eiliškumo. Kartais vaikai žaidžia tą patį žaidimą, tačiau atskirai – paraleliai, nesidalinandami žaislais.
4.Žaidimas kartu. Nuo 3 iki 6 metų vaikas jau turi daugiau socialinių įgūdžių ir išmoksta dalinti ir patarti vienas kitam, kaip reikėtų žaisti. Tai veda į bendradarbiavimą mažomis 2 ar 3 vaikų grupelėmis.
5.Žaidimas grupelėmis. Nuo 6 iki 12 metų vaikas įsisavina socialines taisykles, suvokia pergales ir pralaimėjimus, pasitelkia protą informacijos ieškojimui ir randa gerus konfliktų sprendimo būdus. Tai palankus etapas mokyti vaiką prisiimti atsakomybę už pavestą užduotį.
Vaiko raida ir žaislai nuo gimimo iki 6 mėnesių
Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais gulėdamas ant pilvo, kūdikis gali pakelti galvą ir apsidairyti, sutelkti dėmesį nuo maždaug 20 cm iki 30 cm priešais save, į judančius objektus ir šypsenas. Antruoju ir trečiuoju mėnesiais kūdikis atranda savo rankų ir kojų judesius, liečia, sugriebia ir timpteli priešais esančius daiktus, liečia pažįstamų žmonių veidus. Rankų naudojimas šiuo periodu moko pažinti atstumą, formą ir dydį. Kartodamas tam tikrus judesius, pavyzdžiui, liesdamas kabančius paslankius daiktus, vaikas įsimena mokymąsi.
Sulaukęs maždaug 4 mėnesių, kūdikis nebenori gulėti ramiai. Jis gali vartytis ir kartais pakelia šlaunis ir rankas, tarytum lėktuvas. Gulėdamas ant nugaros, jis pakelia kojas ir „važiuoja dviračiu“, rankomis krato barškančius žaislus, domisi naujais dalykais, „kalba“ garsais ir išreiškia jausmus. 5 ir 6 mėnesį kūdikis pradeda šliaužioti į priekį ir atgal ir gali trumpai pasėdėti, kadangi raumenys jau tvirtesni. Šiuo etapu jis pradeda koordinuoti akis ir rankas, gali pakaitomis tai viena, tai kita ranka laikyti daiktą, mėgsta kišti daiktus į burną ir glamžyti popierių.
Žaislai, kurie lavina raumenis ir nervų sistemą – tokie, kuriuos vaikas gali pagriebti/nusitverti; kabantys paslankūs daiktai, žvangučiai ir veidrodėliai, skatinantys vaiką žiūrėti ir laikyti, minkšti kamuoliukai, plukdomosios lėlės, žaisliukai, kuriuos vaikas gali čiulpti ir kandžioti (reikia įsitikinti, kad jie pagaminti iš netoksiškų medžiagų). Žaislai, lavinantys gebėjimą pažinti – paveikslėlių knygutės, plukdomosios knygutės su ryškiai spalvotais paveikslėliais.
Vaiko raida ir žaislai nuo 6 mėnesių iki vienerių metų
7 – 8 mėnesių kūdikis mikliai šliaužioja, padedamas gali atsistoti, stvertis už ko nors, kas jam padėtų prisitraukti, norint atsisėsti. Ilgiau gali pasėdėti, stipriai laiko žaislą. Gerai naudojasi rankomis – viena ranka gali ką nors laikyti, o kita ko nors siekti. Nedidelius daiktus ima nykščiu ir smiliumi. Tokio amžiaus kūdikis nenustygsta vietoje. Stveria daiktus, mėgsta trinktelėti juos vienas į kitą, sukeldamas triukšmą, išimti mažą daiktą iš dėžės ir padėti atgal, žaisti su veidrodžiais, rankomis tyrinėti savo paties ir kitų kūną, surasti paslėptus daiktus, visur kaišioti pirštukus. Lengvai gali atsiminti tokius žodžius kaip „valgyti“, „pienas“, „mama“ ir pan. Šiuo etapu vaikas savo poreikius išreiškia kūno kalba.
Žaislai, kurie lavina raumenis ir nervų sistemą – šiuo etapu vaikui reikia tokių žaislų, kurie spaudžiami leistų garsus, kuriuos galima kratyti; tai turėtų būti ir traukiami žaislai, dideli mediniai kubiukai, kramtukai, minkšti ir grublėtu paviršimi žaislai. Žaislai, lavinantys gebėjimą pažinti – tai knygelės su paveiksliukais ir garsais, skaitomos vaikui, ypač prieš miegą. Veidrodžiai, kurie moko vaiką pažinti patį save ir rodyti jo kūno dalis, plukdomieji žaislai, tokie kaip ąsotėliai ir puodukai, su kuriais vaikas gali žaisti vandenyje ir sužinoti apie kiekius, įpildamas ir išpildamas.
Sulaukęs maždaug 4 mėnesių, kūdikis nebenori gulėti ramiai. Jis gali vartytis ir kartais pakelia šlaunis ir rankas, tarytum lėktuvas. Gulėdamas ant nugaros, jis pakelia kojas ir „važiuoja dviračiu“, rankomis krato barškančius žaislus, domisi naujais dalykais, „kalba“ garsais ir išreiškia jausmus. 5 ir 6 mėnesį kūdikis pradeda šliaužioti į priekį ir atgal ir gali trumpai pasėdėti, kadangi raumenys jau tvirtesni. Šiuo etapu jis pradeda koordinuoti akis ir rankas, gali pakaitomis tai viena, tai kita ranka laikyti daiktą, mėgsta kišti daiktus į burną ir glamžyti popierių.
Žaislai, kurie lavina raumenis ir nervų sistemą – tokie, kuriuos vaikas gali pagriebti/nusitverti; kabantys paslankūs daiktai, žvangučiai ir veidrodėliai, skatinantys vaiką žiūrėti ir laikyti, minkšti kamuoliukai, plukdomosios lėlės, žaisliukai, kuriuos vaikas gali čiulpti ir kandžioti (reikia įsitikinti, kad jie pagaminti iš netoksiškų medžiagų). Žaislai, lavinantys gebėjimą pažinti – paveikslėlių knygutės, plukdomosios knygutės su ryškiai spalvotais paveikslėliais.
Vaiko raida ir žaislai nuo 6 mėnesių iki vienerių metų
7 – 8 mėnesių kūdikis mikliai šliaužioja, padedamas gali atsistoti, stvertis už ko nors, kas jam padėtų prisitraukti, norint atsisėsti. Ilgiau gali pasėdėti, stipriai laiko žaislą. Gerai naudojasi rankomis – viena ranka gali ką nors laikyti, o kita ko nors siekti. Nedidelius daiktus ima nykščiu ir smiliumi. Tokio amžiaus kūdikis nenustygsta vietoje. Stveria daiktus, mėgsta trinktelėti juos vienas į kitą, sukeldamas triukšmą, išimti mažą daiktą iš dėžės ir padėti atgal, žaisti su veidrodžiais, rankomis tyrinėti savo paties ir kitų kūną, surasti paslėptus daiktus, visur kaišioti pirštukus. Lengvai gali atsiminti tokius žodžius kaip „valgyti“, „pienas“, „mama“ ir pan. Šiuo etapu vaikas savo poreikius išreiškia kūno kalba.
Žaislai, kurie lavina raumenis ir nervų sistemą – šiuo etapu vaikui reikia tokių žaislų, kurie spaudžiami leistų garsus, kuriuos galima kratyti; tai turėtų būti ir traukiami žaislai, dideli mediniai kubiukai, kramtukai, minkšti ir grublėtu paviršimi žaislai. Žaislai, lavinantys gebėjimą pažinti – tai knygelės su paveiksliukais ir garsais, skaitomos vaikui, ypač prieš miegą. Veidrodžiai, kurie moko vaiką pažinti patį save ir rodyti jo kūno dalis, plukdomieji žaislai, tokie kaip ąsotėliai ir puodukai, su kuriais vaikas gali žaisti vandenyje ir sužinoti apie kiekius, įpildamas ir išpildamas.
Vaiko raida ir žaislai nuo 1 iki 2 metų
Antraisiais gyvenimo metais vaiko gyvenime vyksta daug pokyčių; sulig gebėjimu vaikščioti ir kalbėti auga vaiko pasitikėjimas savimi. Vaikui pradėjus vaikščioti, visas pasaulis tampa jo. Jis nuolat užsiima tiriamąja veikla neleisdamas, kad kas nors jį nešiotų ar padėtų jam vaikščioti, net jeigu jis dar svyruoja. Šiuo etapu jis siekia išbandyti savo rankų ir kojų stiprumą, traukdamas daiktus žemyn ir tyrinėdamas arti esančius daiktus.
Šiuo etapu vaikas labai greitai mokosi kalbos. Kai kurie dar negali kalbėti tačiau supranta, ką jiems sako suaugusieji, tuo tarpu kiti taria atskirus žodžius. Dvejų metų vaikas kalba, mėgdžiodamas jį supančius suaugusius. Jis suvokia daiktų paskirtį, tačiau nesupranta priežasties, kodėl draudžiama kai kuriuos daiktus liesti ar kišti į burną (pvz., liesti karštą lygintuvą, ar kišti į burną akmenį). Šiuo etapu vaikas turi jėgos ir noro viską daryti pats, mėgina pasiekti aukštai padėtus daiktus, traukia didelius daiktus, siekdamas išbandyti savo jėgas, lipa, kur aukščiau ir pan. Mėgdžiojimas yra pagrindinis vaiko mokymosi būdas. Tėvai pastebi, kad vaikas kopijuoja jų veiksmus ir kalbėseną, tokiu būdu kurdamas žaidimus vaidmenimis, kurstydamas savo vaizduotę. Šiuo etapu vaikui atrodo, kad jis yra visa ko centras, ir jis dar nežino apie žaidimus kartu su kitais ar dalinimąsi daiktais. Kovojant dėl žaislų ir dėl nenoro pralaimėti, reikalinga tėvų priežiūra.
Žaislai, kurie lavina raumenis ir nervų sistemą – tai didelė dėžė, pilna daiktų, kuriuos vaikas gali atsitempti, stumti ir traukti; dideli kubiukai, daiktai beldimui, spalvotos kreidelės piešimui ir kamuoliukai mėtymui. Visi šie žaislai padeda vystytis rankų raumenims. Ksilofonai ir būgneliai moko ritmo ir treniruoja rankų bei pirštų raumenis, taip pat rankų ir akių koordinaciją. Žaislai, lavinantys gebėjimą pažinti – tai knygos su dideliais paveikslėliais, plukdomieji žaislai, skirtingų geometrinių formų kubiukai dėžėje ir skirtingų dydžių dėžutės. Kuomet tėvai mažyliui parodo, kaip dėžutės dedamos viena į kitą ir kuomet vaikas turi surasti mažiausią dėžutę, lavinama jo atmintis, dydžių ir spalvų pažinimas. Žaislams, lavinantiems kūrybiškumą, priklauso plastilinas, ne tik miklinantis rankų ir pirštų raumenis, bet ir padedantis vaikui kurti naujas formas. Žaisti vaidmenimis padeda virtuvės reikmenys – tikri arba vaikiškų dydžių, padedantys vaikams mėgdžioti suaugusius. Žaidimas vaidmenimis yra pirmasis žingsnis nuo žaidimo tik su pačiu savimi, kadangi vaikas jau įsivaizduoja esąs kažkas kitas.
Antraisiais gyvenimo metais vaiko gyvenime vyksta daug pokyčių; sulig gebėjimu vaikščioti ir kalbėti auga vaiko pasitikėjimas savimi. Vaikui pradėjus vaikščioti, visas pasaulis tampa jo. Jis nuolat užsiima tiriamąja veikla neleisdamas, kad kas nors jį nešiotų ar padėtų jam vaikščioti, net jeigu jis dar svyruoja. Šiuo etapu jis siekia išbandyti savo rankų ir kojų stiprumą, traukdamas daiktus žemyn ir tyrinėdamas arti esančius daiktus.
Šiuo etapu vaikas labai greitai mokosi kalbos. Kai kurie dar negali kalbėti tačiau supranta, ką jiems sako suaugusieji, tuo tarpu kiti taria atskirus žodžius. Dvejų metų vaikas kalba, mėgdžiodamas jį supančius suaugusius. Jis suvokia daiktų paskirtį, tačiau nesupranta priežasties, kodėl draudžiama kai kuriuos daiktus liesti ar kišti į burną (pvz., liesti karštą lygintuvą, ar kišti į burną akmenį). Šiuo etapu vaikas turi jėgos ir noro viską daryti pats, mėgina pasiekti aukštai padėtus daiktus, traukia didelius daiktus, siekdamas išbandyti savo jėgas, lipa, kur aukščiau ir pan. Mėgdžiojimas yra pagrindinis vaiko mokymosi būdas. Tėvai pastebi, kad vaikas kopijuoja jų veiksmus ir kalbėseną, tokiu būdu kurdamas žaidimus vaidmenimis, kurstydamas savo vaizduotę. Šiuo etapu vaikui atrodo, kad jis yra visa ko centras, ir jis dar nežino apie žaidimus kartu su kitais ar dalinimąsi daiktais. Kovojant dėl žaislų ir dėl nenoro pralaimėti, reikalinga tėvų priežiūra.
Žaislai, kurie lavina raumenis ir nervų sistemą – tai didelė dėžė, pilna daiktų, kuriuos vaikas gali atsitempti, stumti ir traukti; dideli kubiukai, daiktai beldimui, spalvotos kreidelės piešimui ir kamuoliukai mėtymui. Visi šie žaislai padeda vystytis rankų raumenims. Ksilofonai ir būgneliai moko ritmo ir treniruoja rankų bei pirštų raumenis, taip pat rankų ir akių koordinaciją. Žaislai, lavinantys gebėjimą pažinti – tai knygos su dideliais paveikslėliais, plukdomieji žaislai, skirtingų geometrinių formų kubiukai dėžėje ir skirtingų dydžių dėžutės. Kuomet tėvai mažyliui parodo, kaip dėžutės dedamos viena į kitą ir kuomet vaikas turi surasti mažiausią dėžutę, lavinama jo atmintis, dydžių ir spalvų pažinimas. Žaislams, lavinantiems kūrybiškumą, priklauso plastilinas, ne tik miklinantis rankų ir pirštų raumenis, bet ir padedantis vaikui kurti naujas formas. Žaisti vaidmenimis padeda virtuvės reikmenys – tikri arba vaikiškų dydžių, padedantys vaikams mėgdžioti suaugusius. Žaidimas vaidmenimis yra pirmasis žingsnis nuo žaidimo tik su pačiu savimi, kadangi vaikas jau įsivaizduoja esąs kažkas kitas.
Vaiko raida ir žaislai nuo 2 iki 3 metų
Dvimečio vaiko nuotaikos greitai keičiasi, jis tarsi gyvsidabris, nenustygstantis vietoje, norintis ištyrinėti pasaulį. Tokio amžiaus mažylis mėgsta be suaugusiųjų pagalbos bėgioti, laipioti, naudodamas didžiuosius raumenis. Tėvai turi daug darbo sudėlioti daiktus atgal į vietą, kadangi vaikas mėgsta išmėtyti ar ištraukti daiktus. Maždaug 3 metų vaiko fizinio augimo tempas sulėtėja, tačiau mažieji raumenys vystosi greičiau, vaikas jau gali laikyti pieštuką, brėžti linijas, versti puslapius, jau gali nedidelėmis žirklėmis karpyti popierių.
Šiame amžiuje vaikas turi polinkį priešintis viskam, ką sako suaugęs. Tėvams gali atrodyti, kad vaikas yra užsispyręs, tačiau iš tiesų jis nori išbandyti savo „šeimininką“. Tėvai turėtų būti kantrūs ir neliepti vaikui daryti vieną kurį nors dalyką, o suteikti pasirinkimą.
Žaislai, kurie lavina raumenis ir nervų sistemą – kopėtėlės, žaidimų aikštelių čiuožynės, mediniai kubiukai, kamuoliai, didelių karolių vėrimas. Lavinama rankų ir akių koordinacija, raumenys. Žaislai, lavinantys gebėjimą pažinti – tai galvosūkiai, spalvoti mediniai kubiukai, kuriems reikia parinkti porą, skirtingų geometrinių figūrų padėkliukai, skirtingų dydžių dėžutės. Kūrybiškumą lavina plastilinas, spalvotos kreidelės, piešimo lentelės, medinis arkliukas, ant kurio supdamasis vaikas gali naudoti vaizduotę. Žaisti vaidmenimis padeda namų apyvokos daiktai, lėlės, lėlių teatras.
Vaiko raida ir žaislai nuo 3 iki 4 metų
Šiuo etapu vaiko augimas ir judesių koordinacija vystosi greitai. Vaikas gali ilgiau užsiimti mėgstamais žaidimais. Kadangi rankų ir akių koordinacija jau gerai išlavinta, jis mėgsta žaisdamas naudotis rankomis ir pirštais. Gali paimti smulkius daiktus, atsisegti sagas, mėgsta dėlioti skirtingų formų kubiukus į atitinkamas angas. Regos gebėjimai jau išlavinti – vaikas gali pastebėti skirtumus tarp formų, dydžių, spalvų, detalių neatitikimo, atstumo ir padėties. Nors vaikas vis dar egocentriškas, jis gali žaisti su vienu ar dviem kitais vaikais, tačiau žaidimas neturi būti konkurentinis, o skatinantis nuovoką ar vaizduotę, kad vaikai tarpusavyje nesipeštų. Tokio amžiaus vaikui laikas nereiškia „valandų“ ar „minučių“, tačiau „prieš“, „po to“ ar „dabar“.
Žaislai, kurie lavina raumenis ir nervų sistemą – kopėtėlės, dideli tempiami sunkvežimiai, stumiami vežimėliai, dideli mediniai kubiukai rankų ir kojų lavinimui, supamieji arkliukai pusiausvyrai išlaikyti ir kojų raumenims lavinti. Žaidimai, lavinantys gebėjimą pažinti, aprėpia poros paiešką skirtingų spalvų ir formų figūroms, gyvūnų atvaizdams ir žaidimą kauliukais, kurie lavina vaiko stebėjimo sugebėjimus; taip sužinoma apie linijas, spalvas ir kiekius. Paveiksliukų dėlionės padeda pastebėti panašumus ir skirtumus, skaičių ir daiktų atitikimą. Kūrybiškumą lavina plastilinas, piešimas, skirtingų dydžių ir formų kubiukai, paveikslai, miestų modeliai; statydamas miestą, vaikas gali pasakoti istorijas iš savo kasdienio gyvenimo. Tai padeda lavinti aplinkos stebėjimo įgūdžius, išmokstama apie skirtingų užsiėmimų reikšmę visuomenėje ir pan. Žaisti vaidmenimis padeda namų apyvokos daiktai, lėlės ir jų rūbai, baldeliai, nameliai. Sužinoma apie visų šeimos narių pareigas ir vaidmenis.
Vaiko raida ir žaislai nuo 4 iki 6 metų
Šio amžiaus vaikai jau gali važinėti triratuku, o prieš sulaukdami 6 metų amžiaus, jau ir dviračiu. Ir berniukai, ir mergaitės mėgsta šokinėti, šokti ir užsiiminėti akrobatika (pavyzdžiui, vartosi kūliais), kadangi jų kūnai jau visiškai išsivystę ir pasižymi energijos pertekliumi. Mažieji raumenys jau gerai išlavinti, todėl vaikas gali laikyti pieštuką, kaip ir suaugęs. Gali piešti veidus, pagrindines žmogaus kūno dalis ir pasakyti, ką ketina piešti po to. Vaikas gali užsisegti sagas ir užsirišti batų raištelius. Tėvai turi leisti vaikui tai daryti pačiam, net jeigu tai yra lėtas procesas. Dėl išlavėjusių sugebėjimų susikaupti vaikas gali ilgiau užsiimti mėgstamais žaidimais. Reikia leisti jam užsiimti tokia veikla, kuri udgo gebėjimą susikaupti, kaip antai piešimas, tapymas, dėlionės. Dėl socialinių santykių raidos vaikas jau gali žaisti grupėmis ir laikytis žaidimo taisyklių – dalintis žaislais, laukti savo eilės ir pan. Šiuo etapu mažylis pasakoja daug išgalvotų, kartais sunkiai įtikėtinų istorijų. Tėvai turėtų suprasti, kad šiame amžiuje riba tarp vaizduotės ir realybės yra miglota
Žaislai, kurie lavina raumenis ir nervų sistemą – kopėtėlės, dideli tempiami sunkvežimiai, stumiami vežimėliai, dideli mediniai kubiukai, plokštės žaislinių namukų statybai. Žaidimai, lavinantys gebėjimą pažinti, yra dėlionės, skaičiukai, sudėtingesni skirtingų formų ir spalvų kubiukai. Kūrybiškumą lavina pasakų knygos, plastilinas, piešimas, reikmenys statybai. Žaisti vaidmenimis padeda namų apyvokos daiktai, skirtingai rengiamos lėlės ir jų nameliai su baldais. Vaikas laisvai kuria vaidinimus, dalina sau ir lėlėms užduotis bei pareigas. Tai lavina jo socialinius įgūdžius ateičiai.
Žaislai 5 – 6 m. vaikams
Žaislai, kurie lavina raumenis ir nervus – tai virvė šokinėjimui, sudėtingesni skirtingų formų ir spalvų kubiukai, kamuoliukai, vaikiškų dailidės įrankių dėžė; gebėjimą pažinti lavina domino, žaidimai su skaičiais. Kūrybiškumą ugdo ilgesnių pasakų knygos, piešimas su daugeliu skirtingų spalvų pieštukais, karpymas ir klijavimas, popieriaus lankstymas, sudėtingesni skirtingų formų ir spalvų kubiukai, konstruktorių rinkiniai ir kaladėlės miestų statybai. Žaisti vaidmenimis padeda namų apyvokos daiktai, skirtingai rengiamos lėlės ir jų nameliai su baldais, žaislinės mašinėlės, traukinukai ir pan.
(0)
Naujienos